Sociology of energy security: theory and practice

摘要

Energetinės sistemos plėtros rizika, neapibrėžtumas bei saugumas – tai temos, kurių aktualumą lėmė ypač komplikuotas šiuolaikinių visuomenių energetinio apsirūpinimo bei funkcionavimo patikimumo klausimas globalioje energetikos sistemoje. Energetikos sektoriaus plėtra visuomet buvo ne tik viena iš bazinių visuomenės vystymosi sąlygų, bet viena iš ypač didelių grėsmių, suponuojančių milžiniškas ir daugiaaspektes (ekonomines, sveikatos, ekologines, socialines ir politines) numatomas ir nenumatomas, tikėtas ir ir netikėtas įvairiopo saugumo problemas. Pozityvios ir negatyvios globalizacijos pasekmės ypač akivaizdžiai pasireiškia energetikos sektoriuje, tiek apsirūpinant pigiais ir ekologiškais energetiniais resursais, tiek patiriant žalingas ir net tragiškas energetikos sistemos plėtros ir priklausomybės nuo jos pasekmes. Svarbia energetikos politikos sudėtine dalimi liberalios demokratijos visuomenėse tampa visuomenės nuomonė ir dalyvavimas. Lietuvos visuomenės energetinio saugumo suvokimas sociologiškai analizuojamas racionalaus pasirinkimo, refleksyviosios modernizacijos, sistemų teorijos, postmodernios perspektyvos, kultūros teorijos prieigos, valdysenos teorijų požiūriu. Energetinio saugumo sociologinė analizė laikoma santykinai atskira sociologijos šaka, kuri nuo kitų sociologiškai analizuojamų saugumo temų skiriasi ne tiek teorinių prieigų išskirtinumu, kiek pačia tematika, reikalaujančia adaptuoti rizikos teorijas specifinių duomenų analizei. Monografijoje panaudoti Lietuvos visuomenės (18 metų ir vyresni gyventojai) nuomonės dviejų reprezentatyvių apklausų (2013m. ir 2014 m.) duomenys. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.